- pavijys
- pavijỹs sm. (3b) 1. N, [K] , BŽ364,441 kelio tarpas, galas, distancija: Geras pavijys MŽ. 2. suvystytam kūdikiui surišti juosta, valinys: Su pavijėliu suvysčius vaiką suriša J. Baltų vystyklėlių, šilkų pavijėlių tai ma[n] reikia martelei esančiai JV936.
Dictionary of the Lithuanian Language.